rimtybė

rimtybė
rimtýbė sf. (1) 1, rimtỹbė (2) NdŽ 1. elgesio, veiklos išmintingumas; rimtumas: Tėvo rimtýbė, ne kaip sūnus Trgn. Iš jo akių šviečia viduje degantis pasiryžimas, amžina rimtybė . | Jis įsivaizduoja esąs viena rimtybė (labai rimtas asmuo) . 2. susikaupimas: Jo šiurkštumas dingdavo, veide atsirasdavo rimtybė . Visus pagavo didi rimtybė .

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • rimtybė — rimtýbė dkt. Vai̇̃ko rimtýbė – visái kaip tėvas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kniktelėti — knìktelėti, ėja, ėjo intr. tūptelėti, padaryti kniksą: Ji suėmė pirštų galiukais už apsagalo ir kniktelėjo su nepaprasta rimtybe rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pliuškystė — pliuškỹstė sf. (2) J menk. nerimtas elgesys, darkymasis, maivymasis: Nežinojo pliuškystės Ggr. Be pliuškỹstės, su rimtybe Jrb. Pliuškystė ir išlepimas pražudė mūsų bajorus A1884,368. Ant kūno turiam pasirėdyti tokiu būdu: apsigerbti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”